Sausio 14 d., penktadienį, 15.30 val. Šilalės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (J. Basanavičiaus g. 15, Šilalė) Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis gyvai pristatys parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“.

Prof. L. Mažylis šalia savo pagrindinių pareigų Europos Parlamente taip pat neapleidžia ir istorinės atminties temų. Vasario 16-oji tarp jų užima reikšmingą vietą. Eksponatai – reti Signatarų autografai iš prof. L. Mažylio asmeninės kolekcijos. „Kovo pabaigoje aš ir visa Lietuva minėsime pirmąjį – penkmečio – jubiliejų, kai 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos diplomatiniame archyve radau 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių ir vokiečių kalbomis. Nuo to laiko tapau savotišku Vasario 16-osios ir Lietuvos Tarybos veiklos ambasadoriumi“, – pastebi politikas. Akto atsiradimas Berlyne paskatino toliau gilintis į Signatarų asmenybes, veiklą įvairiais jų gyvenimo laikotarpiais. O pirmieji autografai asmeninėje prof. L. Mažylio kolekcijoje atsirado kur kas anksčiau.

„Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių sukauptame dokumentų archyve atlikau reviziją ir atradau keletą signatarų parašų. Nuo to viskas ir prasidėjo. O nuo 2015 metų kolekcionuoju Vasario 16-osios Akto Signatarų autentiškus autografus“, – pasakoja EP narys prof. L. Mažylis.

Parodoje atsiskleidžia mažiau žinomos arba netikėtos detalės apie Signatarų biografijas, asmenybes. Net septyniolikos Nepriklausomybės Akto signatarų pėdsakus prof. L. Mažyliui susekti pavyko, likusių trijų – Donato Malinausko, Jurgio Šaulio ir Jono Vailokaičio – pritrūko, kad visų dvidešimties tuometinės Lietuvos Tarybos narių autentiški autografai būtų surinkti į vieną kolekciją. 

Anot jo, šioje parodoje vaizduojami laiškai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtines asmenybes neeiliniuose vaidmenyse. „Per Signatarų asmenines patirtis galime suprasti ir mūsų modernios valstybės, visuomenės raidą“, – teigia prof. L. Mažylis, kartu pridurdamas, jog dirbant šiandieninių sudėtingų geopolitinių įvykių kontekste istorinė atmintis padeda susivokti apie demokratijos svarbą, vertybes.

„Dabartinių Europos bei pasaulio įvykių kontekste būtina gerai žinoti savos tautos istoriją, gerbti ją, kad būtų galima suprasti dabartį ir kurti ateitį“, – istorinės atminties svarbą šiandieninėje visuomenėje akcentuoja EP narys prof. L. Mažylis. Jis tikisi, kad pavyks atkurti įvairialypius, galbūt ir primirštus mūsų Signatarų asmenybių bruožus, ryškų tų žmonių indėlį valstybei.