Visų Šventųjų dienos išvakarėse Šilalės viešosios bibliotekos kolektyvas aplankė ir pagerbė Šilalės civilinėse kapinėse palaidotus žymius žmones bei laisvės kovotojams skirtas atminimo vietas:

1. Paminklas „Žuvusiems už Tėvynės Laisvę tremtyje ir kalėjimuose 1941-1990“. Prieš 18 metų pastatytas paminklas simbolizuoja prie ugnies susibūrusius skirtingų kartų tremtinius, o juos saugo angelas. Į Sibirą buvo ištremta apie 2300, o įkalinta apie 830 Šilalės krašto žmonių. 

2. Biržiškų kapas. Čia ilsisi Pailgočio dvarelio savininkai, tarp kurių ir Vasario 16-osios akto signataro Mykolo Biržiškos, žymaus Lietuvos agronomo Stanislovo Biržiškio senelis ir Šilalės garbės piliečio Jono Biržiškio prosenelis Leonardas.

3. Vaistininko, filantropo, Šilalės mokyklos įkūrėjo ir Šilalės miesto patriarcho Simono Gaudėšiaus šeimos kapas. Deja, likimas šiam šviesuoliui nebuvo palankus: 1941-ųjų birželio 13 d. jis buvo ištremtas į Komiją, Kartkeroso miškų kirtimo ūkį. Netrukus ten ir mirė, o jo kapo vieta iki šiol nežinoma, todėl atminimo žvakutė uždegama šiame kape.

4. Prelato, pedagogo, filosofijos mokslų daktaro Jurgio Galdiko (1883–1963)  kapas. 2021 m. J. Galdikui atidengta atminimo lentelė su užrašu „Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų tautybės žmonių gelbėjimą“. Taip pagerbtas ir įamžintas jo kilnus poelgis išgelbėjus žydaitę Frumą Pupsaitę. Šilalės klebonu J. Galdikas dirbo 1932-1938 m., o nuo 1956 m. – Šilalės bažnyčios altarista. Šiemet sukanka jo 140-osios gimimo ir 60-osios mirties metinės.

5. Kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus (1911-1999) kapas. Jis buvo Šilalės krašto tyrinėtojas, užrašęs apie 2 tūkst. vietovardžių bei gausybę padavimų, naujai išaiškino 30 archeologijos paminklų, parašė per 100 kraštotyrinių straipsnių. Jo vardu pavadintas Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus.

6. Akmentašio Bonifaco Norvaišos (1841-1913) kapas. Tai vienas žymiausių Šilalės krašte gyvenusių liaudies meistrų, turėjęs savitą ir išskirtinį akmeninių paminklų stilių. Šiemet sukanka 110-osios B. Norvaišos mirties metinės.

7. Poetės, pedagogės, literatūros tyrinėtojos Elenos Valiūtės-Tumienės (1920-1994) kapas. 1999 m. jos palaikai pervežti iš JAV ir perlaidoti Šilalės kapinėse. Kurį laiką ji mokytojavo Šilalės vidurinėje mokykloje, paskui pasitraukė į Vakarus, dėstytojavo aukštosiose mokyklose, buvo veikli ateitininkė. 

8. Partizano Konstantino Budrecko-Vytenio kapas. Jis kovojo Jono Kentros-Rūtenio vadovaujame būryje. 1947 m. žuvo nelaimingo atsitikimo metu ir buvo palaidotas gimtojo Kūdaičių kaimo lauke. Tik sulaukus Atgimimo laikų, partizano palaikus artimieji perkėlė į giminės kapą. 

9. Knygnešio Antano Surplio (1870-1959) kapas. Spaudos platintojo veiklą jis pradėjo būdamas vos 12 metų, vedžiodamas aklą knygnešį Petrą Kavaliauską.

Naudota literatūra: Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė „Šiaurės Karšuva: Keliautojo po Šilalės kraštą žinynas“, 2014 m. 

Rima Norvilienė, Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja, autorės nuotr.