Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos išvakarėse, Kaltinėnuose surengtas minėjimas prisiminti čia gyvenusius žydų tautybės žmones, jų indėlį kuriant miestelio istoriją ir tragišką likimą. Renginys, kurį galima pavadinti gyva istorijos pamoka, buvo skirtas Holokausto 80-mečiui. Minėjimą inicijavo Kaltinėnų kultūros namai, prisidėjo Kaltinėnų seniūnija ir Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Pirmieji rašytiniai duomenys apie Kaltinėnuose gyvenusius žydus pasirodė tik maždaug prieš pustrečio šimto metų, nors miestelis savo rašytinę istoriją skaičiuoja jau 650 metų. Tuomet čia gyveno 15 žydų. Dar po šimto metų žydų bendruomenė išaugo iki 100 asmenų. Tai sudarė apie 40 proc. visų miestelio gyventojų. Taigi, neabejotinai žydai prisidėjo prie Kaltinėnų augimo, darė įtaką kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui. Tačiau dėl prasidėjusių masinių žydų žudynių ir sugriautų jų namų, dabar sunkiai juos prisimename – neliko tų, kurie galėtų ką papasakoti.

Kaltinėnuose žydai vertėsi daugiausiai prekyba. Pavyzdžiui, miestelyje vienu metu veikė 10 privačių parduotuvių, iš kurių net 7 priklausė žydams. Vietiniai pasakoja, kad žydai buvo geri prekybininkai, kad buvo tokie pat žmonės, kaip ir lietuviai, tik uždaresni.

1941-ieji – Kaltinėnų žydams tapo mirties metais, o amžinojo poilsio vieta, deja, ne savo noru, virto Tūbinių miškas. Jame užkasta per tūkstantį Šilalės rajone nužudytų žydų, tarp kurių ir 70 kaltinėniškių.

Tūbinių gyventojai gerai atmena prieš 80 metų vykusias masines žydų žudynes. Vietiniai pasakoja, kad buvo girdimi žmonių klyksmai ir riksmai, o netoliese tekantis upelis buvo nusidažęs raudonai. Taip pat pasakojama, kaip žmonės buvo tiesiog suverčiami į duobę myriop, be rūbų, visiškai nuogi.

Daug metų praėjo nuo tų laikų, kai Kaltinėnų gatvėmis vaikščiojo žydai. Apie jų gyvenimą miestelyje mena tik buvusi žydų sinagoga – vienintelė tarp keliolikos Lietuvoje esančių medinių sinagogų, kuri sujungta su rabino (žydų dvasininko) namu ir kurios languose išliko Dovydo žvaigždės motyvai.

Įdomu tai, kad yra išlikę šių žydų maldos namų brėžiniai. Buvo suprojektuoti du skirtingo aukščio pastatai: aukštesniame buvo vyrų ir atskirai moterų salė, o žemesnis – rabino namas. Nelikus žydams, sinagoga buvo paversta sandėliu, todėl ir išliko iki mūsų dienų. Daugiau kaip 30 metų šis pastatas nėra naudojamas.

Minėjimas surengtas prie buvusios žydų sinagogos – vieno istoriškai vertingiausio Kaltinėnų pastato. Jame dalyvavo Kaltinėnų seniūnijos seniūnas Antanas Bartašius, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokiniai, vietos gyventojai.

Renginį vedė Kaltinėnų kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė Neringa Eitutienė. Apie Kaltinėnų krašte gyvenusius žydus ir jų tragišką likimą papasakojo Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė.

Beje, minėjimo metu tuo pačiu pristatytas ir šalia buvusios žydų sinagogos pastatytas paminklinis ženklas, žymintis čia XX a. pr. veikusius žydų maldos namus.

Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka primena, kad Komunikacijos ir inovacijų skyriuje (I a.) veikia paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Parodoje eksponuojami sukaupti autentiški Holokausto liudininkų prisiminimai, per stebuklą išlikusios šeimyninės fotografijos, vaizdo interviu. Net 20-tyje ekspozicijos stenduose pateikiamos 48 išsigelbėjusių vaikų istorijos. Paroda į Šilalę atkeliavo iš Valstybinio Vilniaus Gaono Žydų muziejaus.