Visų Šventųjų dienos išvakarėse Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė į simbolinę ekskursiją po Šilalės miesto kapines, siekiant prisiminti ir pagerti šviesaus atminimo žymius Šilalės krašto žmones. Todėl neatsitiktinai ekskursija pavadinta „Šviesos tamsoje“.

Vaikščiojant drauge su būreliu šilališkių, aplankyti čia palaidotų šviesuolių kapai, papasakota apie jų darbus ir likimus. Per šiuos žmones atsiskleidė ir svarbūs Šilalės kraštui įvykiai. Kartu ieškota ir išskirtinių antkapių, paminklų, užrašų ir mažosios architektūros elementų.

Šilalės miesto kapinės įkurtos dar XVIII a. pabaigoje. Kapinės suskirstytos į kvartalus, kurių yra 19. Šiose kapinėse yra suskaitmeninta 8615 kapų, tačiau sunku būtų įvardinti, kiek tiksliai žmonių atgulė čia amžinojo poilsio.

Ekskursijos metu aplankyti:

Motiejaus Račinsko – paskutinio Šilalės miesto šeimininko ir jo šeimos kapas. M . Račinskas Šilalės dvarą iš Melanijos Pilsudskytės nusipirko apie 1885 metus. Įdomu tai, kad Pilsudskių palikuonė iš Šilalės dvaro pasiėmė  archyvą, svarbiausias kultūros vertybes, portretus ir išsivežė į Lenkiją.

Vaistininko, filantropo, Šilalės mokyklos įkūrėjo ir Šilalės miesto patriarcho Simono Gaudėšiaus šeimos kapas. Deja, likimas šiam šviesuoliui nebuvo palankus: 1941-ųjų birželio 13 d. jis buvo ištremtas į Komiją, Kartkeroso miškų kirtimo ūkį. Netrukus ten ir mirė, o jo kapo vieta iki šiol nežinoma, todėl atminimo žvakutė uždegama Šilalės kapinėse.

Rubinavo dvaro savininko Eugenijaus Povstanskio kapas, kuris išsiskiria savo dydžiu ir forma. Jis yra sarkofago formos, iš šlifuoto juodo akmens, apjuostas masyvių grandinių tvorele.

Paminklas „Žuvusiems už Tėvynės Laisvę tremtyje ir kalėjimuose 1941-1990“. Šis paminklas simbolizuoja prie ugnies susibūrusius skirtingų kartų tremtinius, o juos saugo angelas. Paminklo autorius – šilališkis, architektas Stasys Kruša.

Partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Miško brolių draugijos įkūrėjo, metraštininko ir Šilalės garbės piliečio Albino Kentros kapas.

Tapytojų Pranciškaus Gerliko ir Petronėlės Gerlikienės kapas.

Kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus kapas.  Jis buvo Šilalės krašto tyrinėtojas, užrašęs apie 2 tūkst. vietovardžių bei gausybę padavimų, naujai išaiškino 30 archeologijos paminklų, parašė per 100 kraštotyrinių straipsnių. Jo vardu pavadintas Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus.

Poetės, pedagogės, literatūros tyrinėtojos Elenos Valiūtės-Tumienės kapas. 1999 m. jos palaikai pervežti iš JAV ir perlaidoti Šilalės kapinėse. Kurį laiką ji mokytojavo Šilalės vidurinėje mokykloje, paskui pasitraukė į Vakarus, dėstytojavo aukštosiose mokyklose, buvo veikli ateitininkė. 

Knygnešio Antano Surplio kapas. Spaudos platintojo veiklą jis pradėjo būdamas vos 12 metų, vedžiodamas aklą knygnešį Petrą Kavaliauską.

Akmentašio Juozo Pociaus akmeninis kryžius, kuris statytas 1899 metais.

Akmentašio Prano Karbauskio akmeninė koplytėlė, kuri pastatyta 1903 metais.

Akmentašio Bonifaco Norvaišos akmeninis kryžius, kuris pastatytas 1884 metais. B. Norvaiša buvo vienas garsiausių Šilalės krašto akmentašių.

Šilalės miesto kapinės turi ilgametę ir įdomią istoriją, atspindinčią tiek vietos gyventojų tradicijas, tiek socialinius, tiek ekonominius pokyčius. Nors Šilalės kapinių istorija nėra plačiai dokumentuota, tačiau literatūroje randami faktai padeda atskleisti svarbius šio miesto istorijos fragmentus.

Rima Norvilienė, Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja, ekskursijos gidė, autorės nuotr.