Labai norėjau savanoriauti būtent Šilalės viešojoje bibliotekoje, nes su šia vieta esu susipažinusi anksčiau. Nuo mažens ateidavau pasiimti knygų skaityti. Ilgiau užtrukdavau bibliotekoje vartant žurnalus ir bendraujant su bibliotekininkėmis. Bibliotekoje visada malonu ir šilta, visi siūlo savo pagalbą, ten niekada nesijausi vienišas, nes visada gali pasikalbėti.

Socialiniuose tinkluose pastebėjau savo klasiokų ir pažįstamų žmonių patirtis ir įspūdžius savanoriaujant. Tad šių metų vasarą ir aš nusprendžiau atlikti jaunimo savanorišką tarnybą. Labai gaila, jog beveik įpusėjus savanorystei, į Lietuvą, o kartu ir į biblioteką, grįžo karantinas dėl COVID-19 viruso, tad iš bibliotekos savanoriavimo veiklos persikėlė į namus. O dabar jau gruodis... Jaunimo savanorišką tarnybą jau baiginėju, todėl galiu drąsiai teigti, kad per šį laiką įgijau nemažai patirties, išmokau naujų dalykų bei įgijau daugiau pasitikėjimo savimi. Savanorystė pradžioje gali atrodyti bauginanti, bet pasistengus ir ,,perlipus" per save, iš jos gali daug ko pasimokyti ir atrasti savyje daug naujų neatrastų talentų ar tiesiog pagilinti jau turimas žinias.

Iš pat pradžių tik lankantis bibliotekoje gali atrodyti, kad tai paprasta, ne tokių ir įdomių veiklų vieta, kurioje viskas sukasi apie knygas. Tačiau pradėjus ten savanoriauti, ši vieta man atvėrė akis, kiek įdomios ir man patinkančios veiklos ten galima atrasti: praktikavausi išduodant knygas skaitytojams, padėjau vaikams konstruoti lego robotus. Tai – tai bene pati linksmiausia veikla, nes man labai malonu bendrauti ir dirbti su vaikais. Kiek pamenu, jiems taip patikdavo, kad su plačia šypsena klausdavo, kada bus sekantis užsiėmimas.

Kartu su bibliotekos darbuotojomis dalyvavome tradicinėje etnokultūrinėje stovykloje, kurioje buvo pristatytas Šilalės krašto kulinarinis paveldas. Teko padėti rengtis ir kitiems kulinarinio paveldo edukaciniams užsiėmimams: išmokau pagaminti čiulkį ir meškos šūduką.

Apsilankėme ir Prezidento Aleksandro Stulginskio parke, kuriame vyko 56-asis tarptautinis festivalis ,,Poezijos pavasaris". Vasaros pabaigoje, jau rudeniui ateinant, išbandėme galvosūkių kambarį, kuris pareikalavo daug laiko, bet buvo be galo įdomus. Daug kantrybės ir laiko pareikalavo kalėdinis įstaigos puošimas, bet visą tai atperka malonumas, praeinant pro biblioteką, pamatyti savo darbo rezultatus. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prisidėti prie Šilalės viešosios bibliotekos veiklų ir renginių.

Gabija Kazlauskytė, bibliotekos savanorė