Vakar, vasario 20 d., bibliotekoje atidaryta jaunosios menininkės Medos Beatričės Jonaitytės personalinė darbų paroda „Menas be ribų“. Apie Medą rašo ir ją kalbina brolis, mūsų bibliotekos savanoris Tautvydas.

Beveik lygiai prieš metus bibliotekoje buvo pristatyta mano paroda ,,Viskas yra Menas“. Smagu, kad mano pėdomis įkvėpta Meda puoselėjo savo talentą ir išdrįso juo pasidalinti su kitais personalinėje parodoje ,,Menas be ribų“.

Parodos pristatymo metu buvo kalbama apie brolio ir sesers ryšį, šeimos palaikymą ir tikrą drąsą. Visą renginį žiūrovus sekė intriga. Nenutraukiamas žiūrovų žvilgsnis nuo meno kūrinių ir autorės rodė didelį susidomėjimą menininke.

Aš, Medo brolis, parodos atidarymo metu atlikau keletą bardiškų, dainuojamosios poezijos kūrinių. Renginį vedančiajai, bibliotekininkei Dalei Goštautienei netrūko žodžių menininkės parodai ir jos asmenybei nusakyti. Netrūko ir šiltų prisiminimų. Noriai jais pasidalino, paragino jais pasidalinti pažįstančius Medą.

Parodoje eksponuojami darbai yra fantastinės ir mistinės tematikos. Tarp jų – keramikos dirbiniai, interpretuoti, perkurti meno kūriniai, tapybos bei piešimo darbai.

Meda pasakojo apie savo hobį ir ką morališkai jis duoda. Sesė domisi kristalais, juos kolekcionuoja, renka įdomias sagas. Pasidalino mintimis ir apie herbariumą. Meda noriai ir plačiai atsakinėjo į publikos, vedėjos užduotus klausimus, sutiko duoti interviu po parodos atidarymo.

Iš kur gauni įkvėpimo kūrybai?

Mano įkvėpimas ateina labai įvairiai. Dažniausiai tai yra gamta. Pavyzdžiui, saulė, pasivaikščiojimai, kartais tai būna kažkoks netikėtas objektas, kokia nors spalva.

Kaip atradai savo stilių? Kada jis pasireiškė?

Teko pereiti ir išbandyti tikrai be galo daug stilių. Bandžiau nebandytus dalykus, bandžiau naujas piešimo technikas. Norėjosi turėti kažką unikalaus, tokio spalvoto ir retai sutinkamo arba visai nesutinkamo kažkur kitur.

Kaip ruošeisi parodai?

Pirmiausiai pasidariau planą, ką norėčiau nunešti, ką norėčiau parodyti žmonėms. Nutapiau keletą paveikslų, atrinkau savo keramikos darbus, galvojau, kaip kuo įdomiau tai pristatyti. Labai ilgai galvojau parodos pavadinimą, norėjosi kažko naujo, kažko dar negirdėto. Norėjosi pristatyti ir supažindinti su savo hobiais.

Kas tave nuteikia kūrybinei dienai? Kas būna tas dalykas, kuris tiesiog ištempia tave ryte iš lovos ?

Būna labai įvairių dienų. Ta kūrybinė diena kartais ateina dienos viduryje, kartais ji prasideda labai anksti, bet kartais būna diena, kada nieko nesukuriu. Manau, kad tai priklauso nuo savijautos, nuo dienos planų ir laukiančių įvykių.

Kaip tavo gyvenime atsirado kristalai? Ką tau jie reiškia?

Kristalų atsiradimą mano gyvenime, manau, labiausiai įtakojo mano mama. Ji daro rankdarbius iš kristalo karoliukų, veria karolius, apyrankes, daro auskarus. Aš gavau pirmąjį savo kristalą su angeliuko pakabuku ir tada užklupo toks potraukis, tarsi iš to aš pasikraučiau energijos, jaučiausi drąsesnė. Ir laikui bėgant įsigijau antrą kristalą, tada trečią ir taip toliau. Kuo daugiau jų turiu, tuo dvasiškai jaučiu, kad stiprėju.

Koks yra parodos tikslas?

Šios parodos tikslas yra parodyti, kad visi mes esame menininkai ir, kad visi mes kažkur giliai savyje turime tikros drąsos, tik ne kiekvienas ją atradome.

Ką tau duoda ši paroda?

Man ši paroda suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau galimybių, daugiau tolimesnių planų, daugiau idėjų.

Kokie tolimesni tikslai? Kur nori nukeliauti su šia paroda?

Labai noriu šią parodą padaryti augančią. Pritraukti kuo daugiau žmonių ir atidaryti ją kituose miestuose.“

Ar ketini sieti savo ateitį su tuo, ką darai dabar? Kaip ją sieji? Kokia tavo svajonė?

Mano svajonė yra tapti dizainere. Norėtųsi išaugti į tvirtą asmenybę, kurią žinotų daugiau žmonių, kad prisimintų mane.“

Ką patartumei žmogui, kuris kuria, bet bijo parodyti save?

Patarčiau labiau pasitikėti savimi, atrasti pasitikėjimo šaltinį. Suprasti, kad jaudintis yra visiškai natūralu ir kad tavęs niekas nenuskriaus, jei suklysi, jei suklupsi. Tai bus tavo istorijos pradžia, kurios dėka tu tik augsi ir žydėsi. Klysta net garsiausi menininkai ir dažniausiai tos klaidos lieka nepastebėtos, jos pamoko patį menininką. Pasireiškimas gali atverti labai daug durų, tu sutinki bendraminčių, palaikytojų ir visa tai skatina tave tęsti savo sėkmės kelionę šioje žemėje.

Kaip jauteisi prieš parodos atidarymą ir kaip jautiesi po? Kokios emocijos?

Kaip pabudau, galvojau – ŠIANDIEN MANO PARODA!!! Iš tikrųjų nejaučiau labai didelio jaudulio, kadangi į parodos atidarymą susirinko savi, pažįstami žmonės. Buvo labai įdomu klausyti, kaip kiti prisimena mane mažesnę. Po atidarymo kiekvienam atėjusiam buvau labai dėkinga iš visos širdies. Jaučiausi dar labiau drąsesnė ir be galo patiko dalintis savo meno istorija.

Atidarymas baigėsi autorės palinkėjimu atėjusiems, kiekvienam išdalino po sėkmės sagelę, simbolizuojančią laimę. Paskui autorę pasveikino šeimos nariai, draugai. Sveikinimo žodį tarė Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Sauga Vaičikauskienė, dailės mokytoja Ilona Venckienė, buvusios darželio auklėtojos Vida ir Rasa.

Buvo smagu matyti geros auros ir energijos pasikrovusius žmones ir nuo veido šypsenos nenuleidžiančią Medą Beatričę.

Labai svarbu paminėti, kad tikra drąsa yra tik tada, kai žmogus bijo, bet vis tiek daro. Tokia drąsa daug metų laiko savo prasmės, išminties ir tikrumo kainą. Jos neįmanoma suvaidinti. Todėl labai norėčiau palinkėti tokios drąsos kiekvienam kuriančiam ir besiskleidžiančiam žmogui. 

Tautvydas Dominykas Jonaitis, Medo brolis ir bibliotekos savanoris
Bibliotekos savanorės Vytės Kubaitytės ir bibliotekininkės Dalės Goštautienės nuotr.