„Tėviškė kitokioje erdvėje"

Ketvirtadienis, 27 Balandis 2017 12:31

Kiekvienas atėjęs į šį pasaulį palieka savo pėdsakus. Vienų pėdsakai būna tušti, lyg muilo burbulai. Palietus jie suskyla į daug mažų lašelių. Kiti savo buvimą žemėje užrašo gulbės plunksnele. Kartais pamatai žmogų, pabendrauji su juo, atrodo, tik kelias minutes ir jis tavo širdyje, tavo atsiminimuose lieka ilgam. Tavo sielos gelmes suvirpina paprastas žodis, ištartas tūkstantį kartų: mano gimtinė, mano tėvynė, mano prabėgusios vaikystės takeliai, mano tėviškė. Tu gali pakeisti pilietybę, tautybę, bet tu niekada nepamirši savo šaknų, kur užaugai, kur išgirdai pirmąjį žodį, kur pirmą žingsnį žengei, kur atsivėrusios akys pamatė visus metų laikus. Tai metai, kurių niekada neištrinsi iš savo širdies ir atminties.

Anot autorės R. Bliūdžiuvienės, „keistas paradoksas: kuo labiau toliau iš tėviškės, tuo labiau ji artėjo. Spraudėsi į mane, vėrėsi paslaptingomis gelmėmis, pleveno ir mojo keistomis vizijomis. Jos tyla dar buvo per didelė, kad išgirsčiau širdimi, pamatyčiau daugiau, negu įprastas peizažas".

Tėviškės nostalgija ir atvijo R. Bliūdžiuvienę balandžio 25 d. į Laukuvos biblioteką pristatyti jau ne pirmą savo eilėraščių knygą „Tėviškės legendos". Knygoje aprašytas Gulbių kaimas su savo apipintomis legendomis, Aukštagirės kalva.

Į knygos pristatymą susirinko nemažas būrelis pažįstamų, kaimynų, klasiokų ir pedagogų. Renginio metu ne tik skambėjo kanklių muzika, bet ir R. Bliūdžiuvienės eilės, kurios skleidėsi tarsi tulpės, pajutusios šiltą pavasario saulę.

„Reti apsilankymai vis labiau tuštėjančioje gimtinėje prakalbino tik liūdesį, stiprino sunkų negrįžimo pajautimą", - ilgesingai savo mintis užbaigė R. Bliūdžiuvienė.

Nuoširdus ačiū visiems atvykusiems pasveikinti R. Blūdžiuvienės. Už pagalbą organizuojant renginį dėkoju S. Trijonaitienei, A. Trijonaitytei, už muzikinį foną – Šilalės meno mokyklos Laukuvos skyriaus mokinei K. Gedvilaitei (mokytoja J. Bučnienė).

Jolanta Kairienė, Laukuvos filialo bibliotekininkė